Istorija

Vilkijos sielininkai


Manoma, kad XIV a. Vilkijos pilis stovėjusi į pietryčius nuo Vilkijos esančiame Jaučakių piliakalnyje.Senuose vokiečių metraščiuose minima jog tai buvusi Wildenberg tvirtovė. 1383 metais sudeginta riterių. Po Žalgirio mūšio (1410 m.) Vilkijoje įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, iš kurio 1426 m. gegužės 3 d. Vytautas parašė 2 laiškus Kryžiuočių ordino didžiajam magistrui. .
Iš Lietuvos Nemunu plukdydavo vašką, kailius, odas, linų pluoštus
Tai dokumentai, kuriuose pirmą kartą aiškiai parašytas neiškraipytas Vilkijos vietovardis. 1450 m. Vilkija minima kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno. Joje pirkliai turėdavo sumokėti mokestį už įvežamas prekes. Į mūsų kraštą pirkliai gabeno druską, gelumbę, šilką. Iš Lietuvos Nemunu plukdydavo vašką, kailius, odas, linų pluoštus. Muitinė skatino Vilkiją augti. Per Vilkiją Nemuno krantu ėjo ir sausumos prekybos kelias iš Vilniaus į Karaliaučių
Nuo 1486 m. – valsčiaus centras, čia buvo Didžiojo kunigaikščio dvaras. Gyvenvietė greitai išaugo į miestelį. 1514m. LDK valsčių sąraše Vilkija pirmą kartą paminėta kaip miestas. 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1567 m. Vilkiją valdo Pazai, vėliau-kunigaikščiai Palubinskiai. Nuo 1740 m. dvaro savininku tampa A. Zabiela. Vilkijos savininkas grafas H. Zabiela 1812 m. prisidėjo prie Napoleono armijos, tokiu būdu prarasdamas savo valdas. Tačiau 1814 m. caro malone H. Zabiela atgavo prarastą dvarą. 1830 m. ar 1832 m. parduoda jį grafui M. Tiškevičiui. XVI a. Vilkijai suteiktos Magdeburgo teisės, 1792 m. jos patvirtintos. 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. XIX a. viduryje veikė 4 turgūs, 1 savaitinis turgus su 12 prekystalių . Jame vykdavo jomarkai. 5 užeigos, 2 smuklės, parduotuvių, pašto stotis, prieplauka
Čia gyveno gausi žydų bendruomenė, turėjusi savo mokyklą ir 2 sinagogas.
Žydų sinagoga


Žydų mokinių karnavalas


Vilkijos žydų bendruomenė


Vilkijos miestui augti sutrukdė XVIII a. pradžios karai, epidemijos, ypač dažni gaisrai. 1863 m. ties Vilkija, Karalgirio miške, A.Mickevičiaus vadovaujamas sukilėlių būrys susirėmė su caro kariuomene. 1883 ir 1885 m. minima slaptoji lietuviška mokykla. 1908 m. Vilkija pradėjo plėstis Nemuno viršutinėje terasoje, buvusio Vilkijos kaimo, išsiskirsčiusio į vienkiemius, vietoje. Tarpukariu Vilkijoje veikė medžio apdirbimo įmonė, kailių dirbtuvė, pieninė, vandens matavimo stotis, prieplauka, progimnazija ir kt. XIX a. antroje pusėje ir 1919 – 1948 m. Vilkija buvo valsčiaus centras, 1948 – 1950 m. – apskrities, o nuo 1950 m. iki 1962 m. – rajono centras. Vilkijai suteiktos rajono reikšmės miesto teisės. Atgimimo metais Vilkijoje įkurta Sąjūdžio grupė. 1995 m. Vilkijos miesto savivaldybė reorganizuota į Vilkijos seniūniją.  Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmones, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja. Naujasis Vilkijos herbas patvirtintas Prezidento dekretu 1998 m. lapkričio 16 d. Plotas: 269 ha. Pro Vilkijos miestą teka Nemunas.


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas